užkamburis

ùžkamburis sm. (1) Jnšk, užkamburỹs (3^4b) žr. ùžkambaris: 1. Pridirbta visokių užkamburių, čia paklyst gali Bgs. 2. Naktį baisu eit pro miesto užkamburius Jnšk. Ans ekėčias sutraukė į ùžkamburį J. 3. užkarpa, užkirtimas: Rusiški patronai su ùžkamburiu, o vokiški – su grioveliu Jnšk. 4. įlanka, užtakis: Nežinojai – užkambury visos žuvys Srv.